Olimpinė diena Punioje
Jau 32 metus iš eilės Lietuvos tautinis olimpinis komitetas organizuoja sporto šventę – Olimpinę dieną – visai šeimai. Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkciame skyriuje taip pat buvo nuspręsta suorganizuoti vyresniųjų klasių mokinių šeimai (5-10 kl.) šventę, kurios metu būtų galima ir pasportuoti, ir linksmai praleisti laiką. Ją organizavo mokytojai Virginijus Bučius ir Alma Davidavičienė.
Iš ryto susirinkę kabinete žiūrėjome šiai dienai parengtas skaidres, susipažinome su olimpinių žaidynių simboliais, šūkiais, talismanais. Labiausiai atkreipti dėmesį mokiniai buvo raginami į olimpinius žiedus, jų spalvas ir išdėstymą, kadangi pirmosios rungties metu reikėjo surasti mokyklos lauko erdvėse paslėptus penkis olimpinius žiedus ir suklijuoti juos tinkama tvarka. Susibūrę į dvi komandas, gavę nuorodą, kur ieškoti, visi skubėjo kuo greičiau surasti paslėptą olimpinį žiedą. Su juo rasdavo ir kitą nuorodą, ir taip prasidėdavo nauja paieška... Nuorodos abiems komandoms pasirodė visai nesunkios, o ir olimpinius žiedus abi suklijavo teisingai.
Apšilę per olimpinių žiedų paieškas visi rinkosi mokyklos stadione į linksmųjų estafečių varžybas. Teko pažaisti tinklinį su balionais, kuriuos komandų žaidėjai stengėsi numušti į priešininkų pusę. Laimėdavo ta komanda, kurios pusėje nelikdavo nė vieno baliono. Patiko ir rungtis „Drakono uodega“. Kiekvienas žaidėjas prisitvirtindavo specialią juostą prie savo rūbų, o prasidėjus žaidimui stengdavosi išsaugoti savąją ir nuplėšti kito žaidėjo uodegą... Šią rungtį žaidėme ir komandomis, ir kiekvienas atskirai. Na o labiausiai patiko rungtys su vandeniu. Iš kibiro sėmėme vandenį skylėtu puodeliu ir nešėme į kitą kibirą, esantį už keleto metrų. Tai estafetinė rungtis. Laimėjo komanda, kuri per nustatytą laiką pernešė daugiau vandens. O pasimėtyti su balionais, užpildytais vandeniu, buvo dar linksmiau, ypač tuomet, kai metamas balionas sprogdavo ir ištikšdavo į šalis... Diena pasitaikė labai karšta, todėl atsigaivinti nusprendėme rungtyje „Aplaistyk draugą“. Žaidėjai sustojo vieni prieš kitus keleto metrų atstumu ir užbrėžtos ribos negalėjo peržengti, tačiau jiems buvo galima semti iš kibiro plastikinėmis stiklinaitėmis suneštą vandenį ir... aplaistyti priešininką! Visiems buvo ir linksma, ir tapo vėsiau... O kad linksmybės neperžengtų nustatytų ribų, įsiaudrinusius žaidėjus sustabdė labai rami rungtis – puodelio su vandeniu nešimas ant galvos. Čia geriausiai sekėsi merginoms, nes jos, kaip tikros manekenės, žingsniavo išdidžiai iškėlusios galvas ir puikiai išlaikė puodelius su vandeniu. Po pietų pertraukos dar kartą ėjome į stadioną ir žaidėme kvadratą, žaidimą „Bulvė“, mėtėme baudas.
Olimpinė diena Punioje buvo linksma ir karšta. Gera, kad paskutinėmis mokslo metų dienomis vyksta vis įvairesnės veiklos ne tik mokyklos viduje, bet ir kitose erdvėse.
Išbandymai nuotykių parke „Tarzanija“
Birželio 10 d. Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus 5-10 klasės mokiniai vyko į nuotykių parką „Tarzanija“. Ten buvo pasiruošę išbandyti „Laipynių miesto“ trasas, kurių yra net 7, ir „Kalnų miesto“ gatves, kurios yra trijų skirtingų sudėtingumų ir greičių. Labiausiai mokiniai norėjo patirti skrydžio per Nemuną malonumą.
Atvykę į nuotykių parką pirmiausia išklausė griežtą instruktažą ir suprato, kad laipioti po medžius nėra juokas, reikia įsiminti daug detalių, nes nuo to priklauso tavo paties sveikata ir gyvybė. „Laipynių miestas“ atskleidė mokinių baimes, ryžtą, norą padėti ir nuolat mokytis. Įveikę vos kelias trasas, priėjo prie skrydžio per Nemuną, kuris pasirodė nėra toks paprastas. Trasos ilgis – 800 m. Neteisingai skriejant yra galimybė sustoti nepasiekus pabaigos, o prisitraukti iki galutinio tikslo reikia daug fizinės jėgos. Čia išryškėjo mokinių supratingumas, pagalba vienas kitam, bendradarbiavimas.
„Kalnų miesto“ trasose mokiniai vėl išklausė saugaus elgesio instruktažą ir ėmėsi darbo. Pirmiausia visi išbandė „Kreivąją gatvę“, kuri yra pati lengviausia ir nėra pasiekiamas didelis greitis, antroji trasa – „Greitoji gatvė“, kuri yra tiesi, didelio nuožulnumo, pasiekiamas nemažas greitis, reikia nemažai drąsos. Tačiau didžiausią įspūdį mokiniams paliko „Šuolio gatvė“, kuri yra pati greičiausia ir įspūdingiausia trasa su laisvojo kritimo tramplynu. Nors mokiniams buvo baisu, tačiau vėl ir vėl čiuožė ta pačia trasa.
Po beveik septynių mėnesių nuotolinio mokymosi mokiniai išbandė fizines ir psichines jėgas, buvo ir baisu, ir sunku, tačiau nuotaika buvo pati puikiausia. Vykdami namo dalyviai dalinosi įspūdžiais, patarimais vienas kitam ir pastebėjimais, visi šypsojosi ir buvo laimingi.
Alytaus r. Butrimonių gimnazijos
Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus informacija
Sporto šventė 2021
Birželio 14 d. Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus pradinukai susirinko į sporto šventę. Diena prasidėjo nuotaikinga, muzikine mankšta. Ji nuteikė visus aktyvioms sportinėms veikloms. O jų buvo daug ir įvairių: 20 m bėgimas, kamuolio stūmimas, šuolis iš vietos, teniso kamuoliuko metimas. Mokiniai aktyviai dalyvavo šiose varžybose, kurių metu išaiškėjo rungčių nugalėtojai. Bėgimo varžybose I vietą iškovojo 4 kl. mokinė Austėja Černiauskaitė, II vietą – 3 kl. mokinė Gabrielė Stelionytė, III vietą – 2 kl mokinys Kasparas Andriuškevičius. Šuolio į tolį rungtyje I – sias vietas savo amžiaus grupėje laimėjo 2 kl mokinė Vija Baranauskaitė ir 4 kl. mokinė Austėja Černiauskaitė. Kamuolį toliausiai nustūmė ir teniso kamuoliukas toliausiai skriejo I kl. mokinei Milenai Mickutei ir III kl. mokiniui Augustui Skripkiūnui.
Antroji sporto šventės dalis tęsėsi po pietų. Mokiniai aktyviai dalyvavo ,,Linksmosiose estafetėse“. Jie entuziastingai rungtyniavo atlikdami įvairias užduotis: šuoliavo maišuose, šaukštelyje nešė stalo teniso kamuoliuką, pilstė vandenį į savo komandos kibirėlius ir rideno kamuolį.
Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, o nugalėtojai I, II ir III laipsnio diplomais. Šventė pasibaigė draugiška ledų puota.
Svečiuose pas kapelos „Punelė“ vadovą
Birželio 11 d. Butrimonių gimnazijos Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus 1-4 klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje muzikos pamokoje „Instrumentų karalystė“. Mokiniai su muzikos mokytoja apsilankė Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Punios skyriuje, kur dirba garsios kapelos „Punelė“ vadovas Gintautas Šmitas. Salėje vaikai pirmiausia atkreipė dėmesį į išdėliotus instrumentus: „Vakare vyks repeticija“, - paaiškino vadovas.
Pirmoje pamokos dalyje, patogiai įsitaisę, mokiniai klausėsi muzikos instrumentų pristatymo. Kapelos vadovas ne tik įdomiai pristatinėjo kiekvieną instrumentą, bet ir pademonstravo, kaip reikia jais groti. Vaikai išgirdo klavišinių instrumentų: akordeono ir armonikos atliekamas melodijas, mušamųjų instrumentų - būgnų, marakasų, tamburino, medinių lazdelių ritmus. Susipažinę su instrumentais, pamokyti, kaip reikia jais groti, visi turėjo galimybę išbandyti vieną ar kitą instrumentą. Daugiausiai vaikų dėmesio susilaukė mušamasis instrumentas - būgnai. Tik pabandžius tapo aišku, kad ne taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, suderinti ritmišką kojų ir rankų darbą. Visiems pasirepetavus, pamoką kapelos vadovas Gintautas su mokiniais užbaigė bendru kūriniu.
Atsisveikindami mokiniai padėkojo už pamokoje patirtas geras emocijas ir palinkėjo kapelai daug gražių koncertų.
Projektas „Literatūra-istorija-kinas“
Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Šiais metais visa šalis minės 80-ąsias tremties pradžios metines, prisimins tremtyje žuvusius lietuvius, todėl ruošdamiesi šios atmintinos dienos renginiams Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkciame skyriuje vykdėme integruotą projektą „Literatūra-istorija-kinas“. Jo tikslas – paskatinti mokinius domėtis Lietuvos gyventojų trėmimų istorijomis, vaikų likimais, pagerbti buvusius tremtinius ir lagerių vargus patyrusius žmones.
Projektas buvo vykdomas birželio 7-10 dienomis lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokų metu. Padedant mokytojoms D. Adžgauskienei ir A. Davidavičienei mokiniai ieškojo informacijos straipsnyje „Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą: svarbiausi faktai, kuriuos būtina žinoti“, skaitė ir aptarė Marytės Kontrimaitės poemą „Mano vaikystės tėvynė“, tremtinių eilėraščius. Integruotų lietuvių kalbos ir literatūros-istorijos pamokų 7/8, 10 klasei metu žiūrėjome dokumentinį filmą „Ledo vaikai“, kalbėjome apie ištremtų vaikų likimą ( ištremta 55350 iki 16 metų vaikų, tremtyje gimė dar 18306). Su septintokais žiūrėjome dokumentinį filmą „Tremties keliais“, kad mokiniai daugiau sužinotų apie lietuvių tautos trėmimo vietas Sibire. Projektą baigėme režisieriaus Audriaus Juzėno vaidybinio filmo „Ekskursantė“ peržiūra ir aptarimu. Filmas sukurtas pagal tikrą vienuolikmetės mergaitės iš Lietuvos istoriją. Pabėgusi iš tremtiniais perpildyto krovininio traukinio, vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6000 km ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo į Lietuvą.
Integruotas projektas „Literatūra-istorija-kinas“ – puikus būdas mokiniams priminti mūsų tautos patirtus skaudžius išgyvenimus , pakalbėti temomis „Sovietų Lietuvos išgyvenimai“, „Trėmimai“, „Kova už būvį“, ugdyti mokinių pilietiškumą, neleisti pamiršti mūsų šalies istorijos.
Integruotas geografijos ir matematikos patyriminio ugdymo projektas ,, Artimos gamtinės aplinkos tyrimas“
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-SFA-V-719-01–0001 „Kokybės krepšelis“
Integruotas geografijos ir matematikos patyriminio ugdymo projektas
,, Artimos gamtinės aplinkos tyrimas“
Punios reljefo tyrimas.
Žemės paviršius retai kada būna plokščias. Vienur driekiasi lygumos ir slėniai, kitur banguoja kalvos ar stūkso kalnai. Vieni šlaitai yra statesni, kiti nuožulnesni. Nors žemėlapis plokščias, kartografai sugalvojo įvairių būdų, kaip jame pavaizduoti reljefą: aukščio taškais, horizontalėmis, juostiniu spalvinimu.
Birželio 9 d. 6 – 8 ir 10 klasės mokiniai dalyvavo antrame artimos gamtinės aplinkos tyrimo užsiėmime ,,Punios reljefo tyrimas“. Dirbdami porose, naudodamiesi matavimo prietaisais (kompasu, eklimetru, aukštimačiu, skaičiuotuvu), pateiktais 3D Lietuva platformos žemėlapiais, vaizdine medžiaga ir savo patirtimi atliko praktinę kompleksinę užduotį, įsivertino save ir draugus. Atsakymus užrašė darbo lape. Pamokose mokiniai tobulino matematikos ir geografijos dalykines, bendrąsias (mokėjimo mokytis), socialinę (atsakomybę už darbo rezultatus), asmeninę ( emocijų ir jausmų valdymo) kompetencijas.
Pamokoje naudotas prietaisas - aukštimatis, kurį įsigijome iš ,,Kokybės krepšelio“ veiklos tobulinimo plane numatytų lėšų. Prietaisu matavome Punios piliakalnio šlaito polinkio kampą. Šiuo prietaisu taip pat matuojamas objektų aukštis.
Įgyvendintos ,,Kokybės krepšelio“ veiklos: 1.2. Savivaldaus ir patyriminio ugdymo(si) diegimas dalykų pamokose. 1.3. Ugdymo proceso organizavimas kitose edukacinėse aplinkose gimnazijoje ir už gimnazijos ribų – ,,klasė be sienų“.
Edita Simanavičienė, geografijos mokytoja metodininkė
Aldona Novikienė – matematikos vyresnioji mokytoja