Netradicinės lietuvių kalbos ir literatūros pamokos
unia – neabejotinai yra vienas iš gražiausių Dzūkijos miestelių, garsėjantis ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, Margirio piliakalniu, bet ir turtinga istorija. Punioje mokosi mokiniai iš įvairių seniūnijos vietovių, todėl ne visi pažįsta šį gražų miestelį, neturi žinių apie jo praeitį.
Pirmąją birželio savaitę Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus 5-10 klasių mokiniams buvo vedamos netradicinės lietuvių kalbos ir literatūros pamokos : „Punia poetų ir prozininkų kūryboje“, „Eksponatai, menantys praeitį“, „Punia amžių bėgyje“. Mokiniams pamokos vyko įvairiose miestelio erdvėse, kuriose jie skaitė Janinos Degutytės, Juditos Vaičiūnaitės, Salomėjos Kaknevičienės eilėraščius apie Punią, Maironio baladę „Ant Punės kalno ties Nemunu“, ėjo prie piliakalnio ir skaitė baladės žodžius, iškaltus ant paminklinio akmens, mokėsi juos atmintinai. Susėdę ąžuolų pavėsyje kabėjosi apie kunigaikštį Margirį, lemtingą kovą su kryžiuočiais, skaitė V.Krėvės padavimo „Sena pasaka apie kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“ ištraukas.
Kitų pamokų metu mokiniai lankė Punios admininstraciniame pastate įkurtą muziejinę ekspoziciją. Punios kultūros skyriaus darbuotoja Laimutė Žūsinienė vedė patyriminio pobūdžio edukacinę programą „Buities ir ūkio darbai Punioje prieš 100 metų“. Mokiniai ne tik pamatė eksponuojamus senovinius žemės ūkio padargus, baldus, namų buities reikmenis, austus ir siuvinėtus rūbus, rankšluosčius, staltieses, lovatieses, bet ir patys galėjo pabandyti išlyginti lininį rankšluostį, pavaikščioti apsiavę klumpes, pasupti lopšį, paliesti, apžiūrėti eksponatus. Ypač patiko ekspozicijos patalpose esantis mokyklos istorijos kampelis. Visi stengėsi pasėdėti sename mokykliniame suole, pavartyti gamtos vadovėlį, išleistą 1965m.
Netradicinių pamokų metu mokiniai tobulino ne tik dalykines, bet ir bendrąsias – pažinimo, socialinę bei asmeninę – kompetencijas.
Įgyvendintos ,,Kokybės krepšelio“ 1.2. Savivaldaus ir patyriminio ugdymo(si) diegimas dalykų pamokose ir 1.3. Ugdymo proceso organizavimas kitose edukacinėse aplinkose gimnazijoje ir už gimnazijos ribų – ,,klasė be sienų“ veiklos.
Alma Davidavičienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Integruota chemijos ir lietuvių kalbos bei literatūros pamoka
Kiekvienas iš mūsų mėgstame tyrinėti aplinką, nes tai leidžia geriau suprasti mus supantį pasaulį ir jame adaptuotis. Patyriminis ugdymas, kai gali patikrinti savo žinias veikloje, yra vienas geriausių mokymosi būdų, todėl birželio 3d. Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus 8 klasės mokiniams vyko integruota chemijos bei lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Deguonis gamtoje ir jo gavimas. Orų prognozė“. Chemijos mokytoja J. Biliuvienė ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja A.Davidavičienė pamoką vedė mokyklos lauko erdvėse ir Alytaus rajono bibliotekos Punios skyriuje.
Pirmiausiai mokiniai stebėjo gamtą, uodė, „ragavo“ orą ir padarė išvadą, kad deguonis yra bespalvės, bekvapės, beskonės dujos – vienas labiausiai gamtoje paplitusių elementų. Mokytojai pateikus klausimus į juos atsakė stebėdami gamtą bei savo pojūčius. Po to mokiniai ėjo į biblioteką, kurioje stebėjo eksperimentą, kaip gaunamas deguonis ir gavę užduočių lapus, pildė juose pateiktą lentelę. Lietuvių kalbos mokytoja skatino mokinius būti kūrybiškais ir pateikė kūrybinę užduotį – sukurti nuotaikingą šios dienos orų prognozę. Mokiniai, suradę bibliotekoje esančiuose laikraščiuose orų pranešimus, perskaitę „Vakaro žiniose“ pateiktą glaustą pranešimą apie orus ir „Lietuvos ryto“ dienraštyje spausdinamus ilgesnės apimties, išsamesnius sinoptikų straipsnius, parašė trumpus, linksmus darbelius, paremtus savo įžvalgomis apie šios dienos orą.
Pamoka prabėgo nepastebimai, nes mokiniami turėjo galimybę mokytis veikiant, analizuojant, kuriant. Tokios patyriminio ugdymo pamokos kelia mokinių motyvaciją mokytis bei padeda įgyti socialinių įgūdžių veikiant kitose erdvėse.
Įgyvendintos ,,Kokybės krepšelio“ 1.2. Savivaldaus ir patyriminio ugdymo(si) diegimas dalykų pamokose ir 1.3. Ugdymo proceso organizavimas kitose edukacinėse aplinkose gimnazijoje ir už gimnazijos ribų – ,,klasė be sienų“ veiklos.
Integruotas geografijos ir matematikos patyriminio ugdymo projektas
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-SFA-V-719-01–0001 „Kokybės krepšelis“
,, Artimos gamtinės aplinkos tyrimas“
Punelės upelio tyrimas
Upeliai lyg veidrodis atspindi mūsų požiūrį į mus supančią aplinką. Mes nesusimąstydami apie daromą žalą gamtai naudojame upelius savo poreikiams tiesdami per juos kelius, juos tiesindami, pakreipdami mums reikiama kryptimi ... Bet prie vandens ieškome ir dar žmogaus nepaliestų vietų poilsiui ar atsipalaidavimui nuo kasdienių rūpesčių, kad galėtume pailsėti, pasidžiaugti ramybe.
Netoli Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus teka Punelė – dėkingas gamtos pažinimo objektas. Upelius įdomu tyrinėti, todėl nusprendėme keletą pamokų skirti patyriminiam ugdymui ir susipažinti su natūraliomis ar pažeistomis ekosistemomis. Birželio 2 d. 6 – 8 ir 10 klasės mokiniai dalyvavo pirmame artimos gamtinės aplinkos tyrimo užsiėmime ,,Punelės upelio tyrimas“. Dirbdami poromis ir naudodamiesi matavimo prietaisais (rulete, metru, chronometru, vandens termometru), darbo lape pateiktu informaciniu šaltiniu ir savo patirtimi, atliko kompleksinę patyriminio ugdymo(si) užduotį. Gautus rezultatus fiksavo darbo lape, įsivertino savo ir draugo indėlį. Šiose pamokose mokiniai tobulino matematikos ir geografijos dalykines, bendrąsias (mokėjimo mokytis), socialinę (atsakomybę už darbo rezultatus), asmeninę ( emocijų ir jausmų valdymo) kompetencijas.
Įgyvendintos ,,Kokybės krepšelio“ veiklos: 1.2. Savivaldaus ir patyriminio ugdymo(si) diegimas dalykų pamokose. 1.3. Ugdymo proceso organizavimas kitose edukacinėse aplinkose gimnazijoje ir už gimnazijos ribų – ,,klasė be sienų“.
Edita Simanavičienė, geografijos mokytoja metodininkė
Aldona Novikienė – matematikos vyresnioji mokytoja
Integruota pamoka
Integruota matematikos ir pasaulio pažinimo pamoka netradicinėje aplinkoje
,,Šilėngirės slėnyje“
Gyvūnai ne tik mūsų draugai, bet ir puikūs ugdytojai. Buvimas su jais suteikia ne tik teigiamų emocijų, džiaugsmo, bet sužadina smalsumą, žingeidumą, domėjimąsi mus supančia aplinka.
Biržėlio 3 d. Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus 1-4 klasės mokiniai dalyvavo integruotoje pasaulio pažinimo ir matematikos pamokoje, kuri vyko netradicinėje aplinkoje mini zoo ,,Šilėngirės slėnyje“. Atidžiai klausydami gidės pasakojimo, stebėdami gyvūnus, remdamiesi savo turima patirtimi ir dirbdami grupėmis atliko kompleksinio patyriminio ugdymo užduotis. Pateiktoje lentelėje vaikai fiksavo matytų gyvūnų skaičių, jų išvaizdą, ūgį, svorį. Domėjosi gyvūnų elgsena, gyvenimo sąlygomis ir mityba. Netgi turėjo galimybę patys juos pamaitinti ir paglostyti. Šioje pamokoje mokiniai tobulino matematikos ir pasaulio pažinimo bendrąsias, socialines ir asmenines kompetencijas.
Įgyvendintos ,,Kokybės krepšelio“ veiklos: 1.2. Savivaldaus ir patyriminio ugdymo(si) diegimas dalykų pamokose. 1.3. Ugdymo proceso organizavimas kitose edukacinėse aplinkose gimnazijoje ir už gimnazijos ribų – ,,klasė be sienų“.
Daiva Abramavičienė, pradinių klasių mokytoja
Daiva Bartkevičienė, pradinių klasių vyr. mokytoja
5/6 klasės mokiniai matematikos mokėsi už mokyklos ribų
Erdviniai kūnai – briaunainiai ir sukiniai – naudojami žaislų kūrime, buityje, architektūroje, net soduose formuojant želdinius. Jie mus supa visur: namuose, darbe, kaime, mieste. Birželio 8 dieną Alytaus r. Butrimonių gimnazijos Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus 5 ir 6 klasės mokiniams vyko patyriminio ugdymo matematikos pamoka ,,Erdviniai kūnai tarp mūsų’’. Pamokos tikslas – geriau atpažinti erdvinius kūnus ir gebėti teisingai juos įvardinti.
Pamoka prasidėjo lauke, kur mokiniai apžiūrėjo mokyklos pastatatą ir kieme esančius šulinį ir koplystulpį. Pateikus darbo lapus juose atliko pirmąsias 4 užduotis. Toliau pamoka tęsėsi miestelio erdvėse. Pasigrožėję Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia atliko 5 užduotį. Atlikdami 6 užduotį dirbo porose ir miestelio erdvėse ieškojo erdvinių kūnų (stačiakampio gretasienio, kubo, piramidės, ritinio, rutulio, kūgio) ir juos fotografavo. Pamokos pabaigoje mokiniai pasidalijo įspūdžiais ir įsivertino savo veiklą.
Šioje pamokoje mokiniai tobulino matematikos dalykines, mokėjimo mokytis, asmeninę kompetencijas.
Aldona Novikienė, matematikos vyresnioji mokytoja